Internetinis balsavimas: darykime gerai iš karto arba nedarykime apskritai!

Gerbiami e-peticijos dėl balsavimo internetu iniciatoriai ir rėmėjai,

Jūsų peticijos pagrindinė mintis — įteisinti galimybę balsuoti rinkimuose ir referendumuose panaudojant internetą — yra labai racionali. Aš jai nuoširdžiai pritariu. Tačiau tai, kaip Jūs numatote šią mintį įgyvendinti, ne tik neleidžia man pasirašyti po Jūsų peticija, bet netgi paskatino garsiai pareikšti, kodėl tai yra negerai.

Kad daugiau žmonių suprastų reikalo esmę, leiskite pasinaudoti analogija. Tarkime, automobilio durelės neužsirakina. Šiai situacijai taisyti yra du keliai:

  1. pririšti dureles prie ko nors salone;
  2. suremontuoti durelių užrakinimo mechanizmą.
Kurį kelią rinktis?

Žinoma, jei vežame automobilį į metalo laužą, pirmasis kelias yra visai racionalus. Tačiau, jei ruošiamės automobiliu dar važinėti bent kiek ilgesnį laiką, reikėtų rinktis antrąjį.

Internetiniame balsavime nustatyti balsuojančiojo tapatybę taip pat galima dviem būdais:

  1. sukurti nedidelę sistemą, kuri šį darbą pavestų bankams;
  2. sutvarkyti elektroninio parašo infrastruktūrą (išduoti piliečiams tapatybės korteles su skaitmeniniais raktais) ir naudotis ja.

Antrasis kelias yra daug universalesnis! Jei kiekvienas mūsų turėtumėme tapatybės kortelę su skaitmeniniais raktais, mums atsivertų visai kitos galimybės:

Tuo tarpu, jei būtų pasirinktas pirmasis būdas, tai sprendimas būtų tik internetinio balsavimo problemai. Maža to, šiuo metu, mus morališkai spaudžia tas faktas, kad estai sėkmingai pradėjo balsuoti internetu daugiau nei prieš metus (ir jie tai padarė panaudodami el. parašo variantą!). Tačiau, jei bent kokią sistemą internetiniam balsavimui turėsime, tai institucijos, atsakingos už el. parašo diegimą, „užsidės varnelę“ ir galės toliau sau leisti „miegoti ant laurų“. O visi laukiantys aukščiau išvardintų galimybių ir toliau turės žvalgytis kažkur už horizonto.

Aš suprantu, kad iki artimiausių — savivaldybių — rinkimų el. parašo infrastruktūrą sutvarkyti yra nerealu (estam prireikė berods dviejų metų darbo tam). Tačiau iki kitų rinkimų — galima! Reikia tik įpareigoti savo pareigūnus, kad jie pagaliau užsiimtų universalia sistema, o ne raišiotų „virveles“ tarp dabar esančių konkrečių sistemų. Galų gale, elektroninio parašo įstatymas Lietuvoje galioja jau daugiau kaip šešeri metai!

Dabar apie elektroninio balsavimo slaptumą. Tai yra pakankamai sudėtinga tiek techninė, tiek organizacinė problema. Kokiais principais tas balsavimo slaptumas bus užtikrinamas Jūs neduodate net užuominos. Todėl norėčiau paklausti, kaip būti tikram, kad internetinis balsavimas pasižymės tomis pačiomis sąvybėmis, kaip ir metant popierinį biuletenį į urną (išskyrus tai, kad nereikės eiti į balsavimo apylinkę)?

Na, o klausimą „į kurią savivaldybę savo atstovą turėtų rinkti žmogus, du metus pastoviai gyvenantis Londone (Jungtinėje Karalystėje)“, leiskite palikti kitam kartui.

Su pagarba,
Aidas Kasparas
© 2006, Aidas Kasparas